Kūdikių specialistės Magdos Gerber nuopelnai vaikams yra plačiai pripažįstami pedagogų ir vaikų priežiūros specialistų. Mažiau žinoma tai, ką jos Ugdymo – rūpinimosi (ang. Educaring) filosofija dovanoja mums. Magdos teorijos ne tik suteikia mūsų darbui smagumo ir daro jį sėkmingesnį – jos pakylėja visą rūpinimosi vaikais patirtį. Jos praplečia mūsų suvokimą, įtraukia protą, atveria akis naujam žvilgsniui į vaikus ir į mus pačius.

 

Ugdymo – rūpinimosi  filosofija skatina tapti jautriais stebėtojais. Susilaikydami nuo impulso pamokyti, nurodyti ar kitaip įsikišti į vaikų žaidimą, mes dažnai būname nustebinami besivystančių vaikų gebėjimų. Stebėdami galime įžvelgti psichologinių problemų, tiek didesnių, tiek mažesnių, Kai kurios rezonuoja itin stipriai. RIE užsiėmimuose tėvai yra papasakoję atradimų apie savo pačių problemas, kurie išgelbėjo juos nuo ilgų psichoterapijos metų.

Ugdymo – rūpinimosi filosofija išbando mūsų gebėjimą suprasti ir drąsiai priimti vaiko jausmus, nors nukreipti dėmesį ar pasiūlyti kitą veiklą atrodo daug lengviau. Kartais mes priimame, kas neišvengiama, ir jaučiame emocinį diskomfortą, skatindami vaikus, kuriais rūpinamės, atvirai išreikšti savo jausmus. Tačiau dėl to tėvai gali atidėti pinigus studijų fondui užuot skyrę juos vėlesnėms terapijoms.

Magda siūlo mums siektiną idealą, santykius, paremtus tarpusavio pasitikėjimu, atvirumu ir pagarba. Mokymo – rūpinimosi filosofija nėra tik apie kūdikius, ji tiek pat ir apie mus. Mes skatinami nenustumti savo poreikių į antrą planą, palyginti su savo vaikų poreikiais. Kūdikis verkia ir mes vis tiek einame į tualetą. Mes abu turime savo teises, taigi ir jis gali laisvai reikšti nepasitenkinimą mūsų veiksmais.
Mes sakome kūdikiams tiesą. Mes neprivalome dainuoti, jei to nenorime.

Magda Gerber mus moko, kad geriausias būdas išmokyti tokių vertybių, kaip sąžiningumas, dosnumas, empatija ir atlaidumas, yra pavyzdys, o ne prievarta. Mes ne tie tėvai ir globėjai, kurie žaidimų aikštelėje šaukia: „Pasidalink!“ arba „Pasakyk, atsiprašau!“. Vietoje to, mes nuosaikiai įsikišame tik jei vaikai gali sužeisti vienas kitą. Mes rodome empatijos ir kantrybės pavyzdį, pasitikėdami, kad atėjus metui mūsų vaikai taip pat ims atsakyti jautriai ir nuoširdžiai. Pavyzdžio rodymas pažadina ir mūsų geriausias savybes.

(Žinoma, kartais atsakomybė būti tinkamu pavyzdžiu gali riboti. Tarkim, kai penkiasdešimtmetė RIE mokytoja svarsto galimybę šiek tiek „pasikoreguoti“ veidą, jos trylikmetis pakomentuoja: „Tu mokai tėvus auginti autentiškus vaikus! Kaipgi tai atrodys?”)

Mes taip pat nuo pradžių rodome savo vaikams pavyzdį, kaip kalbėti, pasakodami apie viską, kas susiję su jais, ypač apie tai, kas vyksta su jų kūnu. Mes galime būti savimi, kalbėdami natūraliu balsu. Tikime, kad vaiko kalbos raida yra natūralus kartu leidžiamo laiko rezultatas. Mes niekada neturime „mokyti“.

Viena didžiausių Magdos dovanų yra supratimas, kad vaikai geba mokytis savarankiškai. Būtent dėl to tėvai ar globėjai lengviau atsidūsta. Savarankiškai besimokantys reiškia, kad mums nereikia organizuoti kūdikiui pamokų ir mes neturėtume jausti spaudimo sekti kūdikio raidos lenteles. Vaikai jaučia vidinę motyvaciją išmokti to, ko jie turi išmokti: judėjimo, bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių. Mes užtikriname saugius santykius su suaugusiuoju, saugią, tyrinėjimui ir atradimams tinkamą aplinką ir leidžiame prigimčiai vesti tolyn. Mums niekada nereikia jaudintis, kad darome nepakankamai ar kad vaikas daro nepakankamai. Kad ir ką sveikas kūdikis ar vaikas nuspręstų veikti saugioje aplinkoje, tai geriausias tos dienos pasirinkimas jam. Kai atsisakome „darymo“, mums lieka stebėti, mokytis ir mėgautis.

Viena iš dovanų, už kurią esu ypač dėkinga, yra dvi Magdos Gerber kokybiško laiko sąvokos. Pirmoji: kokybiškas laikas „kažko siekiant“ (ang. want something quality time) – tai laikas, kai su vaiku veikiame kažką tikslingo, pavyzdžiui, pervystome, maitiname, maudome ar kerpame nagus. Tuomet mūsų iššūkis yra sulėtinti tempą, nepasiduoti norui kuo greičiau pabaigti užduotį. Mes koncentruojamės į patirtį, aiškiname kūdikiui kiekvieną veiksmą, prašome jo bendradarbiauti kartais priimdami pasipriešinimą. „O kur skubėti? Ar yra kas svarbiau nei mūsų laikas kartu čia ir dabar? Kodėl tokios akimirkos su vaiku yra mažiau svarbios nei jo žaidimų laikas?“ Vaikas žvelgia į akis tarsi klausdamas, o kas bus po to, ir mes suprantame, kad būtent dabar – labai intymus laikas.

Antroji kokybiško laiko sąvoka – „nieko nesiekiant“ (ang. want nothing quality time) – gali apimti daugybę patirčių, tačiau viskas, ko esame prašomi – tai atidžiai stebėti ir atsisakyti bet kokio mums kylančio plano. Tai gali reikšti tyliai būti netoliese, kol kūdikis tyrinėja šviesos žaismą ant apkloto, esančio po juo, ar stovėti šalia vaiko, kol jis išgyvena emocijų antplūdį, negavęs dar vieno sausainio. Pastarojoje situacijoje tėvams ir besirūpinantiems vaikais gali būti sunkiau įžvelgti naudos, bet ji yra aiškume. Kai mes kiekvieną dieną tam tikrą laiką sutelkiame visą savo dėmesį į vaiką, nepriklausomai nuo to, koks mūsų bendravimo pobūdis ar jo rezultatas, mes suteikiame jam taip reikalingo kokybiško laiko. Taip mes atliekame savo darbą .

Magda Gerber apie tėvų ir vaikų santykius dažnai sakydavo, kad tai „du keisti paaugliai, besimokantys šokti kartu“. Ji skatino nepaleisti iš akių tikrojo atlygio – visą gyvenimą trunkančių meilės ir pagarbos kupinų santykių. Daugeliui šis naujas požiūris į vaikus kaip unikalius individus ne tik dramatiškai pakeitė supratimą, bet ir sukėlė jausmą, jog būtent tokio požiūrio visuomet ir turėjo būti laikomasi. Nesvarbu, ar esame vaikų priežiūros specialistai, dirbantys ar nedirbantys tėvai, mes turime didžiuotis šiuo darbu.

Magdos Gerber dėka mūsų kasdienės patirtys su vaikais buvo giliai praturtintos. Ji meta mums iššūkį – lavinti savo stebėjimo įgūdžius kaip mokslininkams, išklausyti kito jausmus nevertinant kaip psichoterapeutams ir ištuštinti savo protus, kad galėtume mėgautis akimirka, kaip Zen meistrams.

Ji moko mus kūrybiškai priimti sprendimus, kada ir kaip įsikišti, kad nesutrukdytume vaiko atradimams, ir dirbti su savimi, siekiant tapti autentiškumo pavyzdžiu, kartu išlaikant ryšį su savo tikruoju aš.

Ir nuostabiausia Magdos dovana – tiesiog paprasta tiesa: vaikų priežiūra yra nuolat besivystantis dviejų skirtingų žmonių tarpusavio supratimas.

O dabar, tiesiog šokime!

Norintiems sužinoti daugiau apie gyvenimą keičiančias Magdos Gerber dovanas ir kaip jas panaudoti praktiškai, rekomenduoju jos knygas: Dear Parent: Caring for Infants With Respect  (liet. ,,Mielas tėve: rūpinimasis kūdikiais su pagarba“) ir Your Self-Confident Baby (liet. ,,Jūsų savimi pasitikinti kūdikis“), taip pat Janet Lansbury: Elevating Child Care: A Guide to Respectful Parenting.  (liet. ,,Pakili vaikų priežiūra: pagarbios tėvystės vadovas“)

***

Su autorės sutikimu, išverstas Janet Lansbury straipsnis: Magda Gerber’s Gift To Grown-Ups – Parenting That Engages The Mind

Nuotrauka: Kristina Rutkauskienė