Užsirašykite šį žodį sau ant rankos. Tai stebuklingas būdas rasti ryšį su bet kokio amžiaus vaiku, palengvinti ašarojimą ir pykčio priepuolius, o galbūt net jų išvengti. Tai paprastas, tačiau pastangų reikalaujantis dalykas, kurį ypatingai sunku prisiminti pačiame veiksmo įkarštyje…

Patvirtinti (ang. acknowlegde)

Prieš pasakydami vaikui, jog jau laikas išeiti iš parko, arba primindami, kad tas šaunus sunkvežimis, kurį jis apžiūrinėja, turės pasilikti parduotuvėje, atsižvelkite ir patvirtinkite jo nuomonę. Priimkite vaiko jausmus ir norus net ir tuomet, kai jie atrodo absurdiški, neracionalūs, orientuoti į save ar neteisingi. Tai ne tas pats, kas sutikti, o juo labiau nuolaidžiauti ar skatinti nepageidaujamą elgesį.

Patvirtinimas – tai nėra mūsų vaikų elgesio pateisinimas; tai jausmų, esančių už to elgesio, priėmimas.

Tai paprastas, gilus būdas apmąstyti vaiko patirtis ir vidinį aš. Tai parodo mūsų supratingumą ir priėmimą. Siunčia galingą teigiamą žinutę. Kiekviena mintis, kiekvienas troškimas, jausmas – kiekviena tavo proto, kūno ar širdies išraiška – yra priimtina, tinkama ir mylima.

Patvirtinimas yra paprastas, tačiau nėra lengvai įvykdomas. Net ir po šimtų bandymų, dažnam mūsų jis nėra natūralus. Ar vaiko norų patvirtinimas nepablogins situacijos? Ar sakydami: „ Aš žinau, kad tu labai nori tokios pat ledų porcijos, kaip tavo draugas. Ji atrodo labai skaniai, tačiau desertą valgysime vėliau“, nepaskatinsime vaiko dar labiau užsimanyti ledų? Verkti labiau? Ar nebūtų geriau tiesiog ignoruoti ar aplenkti tuos jausmus, nukreipti dėmesį ar tiesiog mestelti: „Oi, brangusis, ne dabar“?

Mūsų baimės, jog sąžiningas situacijos patvirtinimas gali ją pabloginti, beveik visada yra nepagrįstos. Jausdami, jog yra išklausyti ir suprasti, vaikai lengvai paleidžia jausmus ir juda toliau. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vaikų požiūrio patvirtinimas yra vertas mūsų sąmoningų pastangų:

1. Patvirtinimas gali sustabdyti verksmą ir pykčio priepuolius pačioje jų užuomazgoje.

Man tai teko matyti daugybę kartų. Ar vaikas liūdi susižeidęs, susipykęs su kitu vaiku ar pyksta dėl konflikto su tėvais – patvirtinimas to, kas įvyko, kad užsigavo, kad yra susierzinęs ar piktas, gali stebuklingai palengvinti skausmą. Jausmas, jog tave supranta yra galingas.

2. Patvirtinimas vietoje smerkimo ar bandymo koreguoti puoselėja pasitikėjimą ir skatina vaikus dalintis savo jausmais.

Tėvai ir globėjai turi didžiulę įtaką ir jų reakcijos daro įtaką mažiems vaikams. Tarkime, jei mes bandome nuraminti vaiką sakydami, jog nėra jokio reikalo liūdėti ar nerimauti, tai kelia sumišimą, jie gali tapti mažiau linkę išreikšti savo jausmus. Jei manome, kad mūsų vaikų emocinė būklė ir gebėjimas išsakyti jausmus yra svarbūs – patvirtinti yra geriausias būdas: „Tėtis išėjo ir tau dėl to liūdna“.

Neseniai aš tai prisiminiau, kai viena iš mano paauglių dukrų dalinosi savo pykčiu ir širdgėla dėl ilgametės draugės melų ir išdavystės. Kaip sunku buvo susilaikyti nepakomentavus, jog tai nevykusi draugė ir ji nusipelnė turėti geresnę! Kaip sunku buvo tiesiog klausyti ir patvirtinti jos skausmą bei nusivylimą. Kad ir kiek šis patyrimas man buvo skausmingas, branginu jį, nes mano dukra patikėjo man slapčiausius jausmus. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ji ir vėl su manimi dalintųsi. (Galiausiai mano dukra nusprendė nutraukti santykius su ilgai dievinta drauge, supratusi jos trūkumus, o aš buvau labai laiminga, kad sugebėjau prikąsti liežuvį).

3. Patvirtinimas suteikia žinių, skatina kalbos raidą ir emocinį intelektą.

Vaikai aiškiau suvokia savo jausmus ir troškimus, kai juos įvardijame. Tačiau venkite teigti, nebent esate užtikrinti. Saugiau naudoti žodžius „liūdnas“ ar „susirūpinęs“ nei „išsigandęs“ ar „piktas“ ir pan. Kai abejojate, galite paklausti: „Ar tave supykdė tai, jog Joe neleido tau žaisti su kaladėlėmis?“, „Šuns lojimas tave išgąsdino ar tiesiog nutebino?“

Papildoma nauda: kalbėjimas su kūdikiais ir įvairaus amžiaus vaikais apie aktualius dalykus, vykstančius su jais, yra pats galingiausias, prasmingiausias ir natūraliausias būdas jiems mokantis kalbos.

4. Patvirtinimas nušviečia (ang. illuminates), padeda suprasti ir atjausti.

Kad nusakytume savo vaiko požiūrį, pirmiausia turime jį suvokti, taigi patvirtinimas padeda mums aiškiau suvokti. Kai sakome: „Tu nori, kad aš ir toliau žaisčiau šį linksmą žaidimą su tavimi, tačiau aš esu per daug pavargęs“, mes raginami įsijausti į savo vaiko požiūrį (o jis į mūsų).

Situacijos patvirtinimas ir klausimų uždavimas (ypač kai nežinote, kodėl vaikas nuliūdęs) gali padėti išsklaidyti tą paslaptį: „Tu nusiminęs ir atrodo, jog tau nepatogu. Ką tik pavalgei, vystyklas sausas. Gal tau reikia atsirūgti? Gerai, aš tave pakelsiu“.

5. Pastangų patvirtinimas gali būti tas paskatinimas, kurio reikia jūsų vaikui, kad bandytumėte toliau.

Kita situacija, kurioje tiesiog patvirtinimas gali veikti stebuklingai. Vietoje to, kad sakytumėte: „Tu gali tai padaryti!”, kas gali sukurti spaudimą ir įspūdį, jog vaikas mus nuvylė, pabandykime pakeisti į: „Matau, tu rimtai dirbi ir darai pažangą. Tai nėra lengva. Tai pykdo, tiesa?“

6. Patvirtinimas vietoje pagyrų padeda vaikams išlaikyti vidinę motyvaciją.

Paprasta – tiesiog susilaikykite nuo noro džiaugsmingai reaguoti ar pakomentuoti „Šaunuolis!” (ang. good job). Vietoje to, nusišypsokite ir sakykite, ką matote: „Tu išardei plastikinius rutuliukus. Tikrai buvo sunku!”

„Leiskite, kad vidinis džiaugsmas motyvuotų vaiką. Galite šypsotis ir išreikšti savo nuošidžius jausmus, tačiau susilaikykite nuo perdėtų komplimentų, plojimo rankomis ir audringų reakcijų. Taip elgiantis, vaikas įpranta ieškoti pritarimo iš išorės. Jis gali priprasti būti giriamas, tapti aktoriumi, siekiančiu aplodismentų, o ne tyrinėtoju. Pagyrimai taip pat trikdo ir pertraukia vaiko mokymosi procesą. Jis sustoja kažką bedarydamas, kad atkreiptų dėmesį į jus, kartais nebegrįždamas prie pradėtos veiklos.“ – Magda Gerber

7. Patvirtinimas parodo, kad mums rūpi, o vaikas jaučia, kad jį suprantame, priimame, besąlygiškai mylime ir palaikome.

Argi galėtų būti geresnė motyvacija tai išbandyti?

„Žmonės pamirš, ką jūs sakėte; žmonės pamirš, ką jūs padarėte. Bet žmonės niekada nepamirš, kaip jie jautėsi būdami su jumis“ (ang. “People will forget what you said; People will forget what you did. But people will never forget how you made them feel”, – Maya Angelou)

“Mums visiems reikia, kad kažkas mus suprastų“, – Magda Gerber

***

Su autorės sutikimu, išverstas Janet Lansbury straipsnis: The Key To Your Child’s Heard (7 Ways It Works)

Nuotrauka: Mažylio istorija